akubiliunas.lt - gyvenimo portalas Tau!

Po vieną mes esame silpni, bet kartu mes būtume stiprūs 2 dalis

Vakarykščio straipsnio tęsinys.

Toliau paimkime mikrorajonų bendruomenes. Dažniausiai jos yra sukurtos politiniu-partiniu pagrindu ir priklauso vienai iš populiariųjų partijų. Turi bestuburį pirmininką ir kokius tris valdybos narius, kurie neturi savo nuomonės, negina jokių gyventojų interesų ir neorganizuoja jokios veiklos. To pasekoje žmonės bendruomenėmis nusivylę, lygiai taip pat, kaip ir valdančiomis partijomis, todėl burtis į jas nemato prasmės. Bet kaip yra ištikrųjų? Nesenai įsteigėme „Eigulių bendruomenę“, nors bendruomenė egzistuoja dar tik du mėnesius, turime jau 41 narį, ~930 socialinio tinklo internete “facebook” fanų, suorganizavome mažiausiai keturis renginius skirtus gyventojų švietimui centralinio šildymo ir būsto renovacijos klausimais, nuolatos dalijamės informacija apie tarptautinius ir nacionalinius jaunimo mainų bei mokymų projektus, kuriuos finansuoja Europos sąjunga, tai nerealios galimybės jaunimui pamatyti, kaip gyvena kitos šalys, kokia jų kultūra, kokie papročiai, kokia ekonominė situacija. Taip pat dalinamės aktualiomis gyventojams naujienomis. Mes augame ir stiprėjame, bet stiprūs būsime tik tada, kai turėsime bent 1000 narių, o dar geriau kokius 5000 narių. Galvojate tai nerealu? Eigulių seniūnijoje 46000 gyventojų, todėl manau, kad tai tikrai realūs skaičiai. Tada galėtume įkurti mikrorajono saugos tarnybą, daugiabučių namų ūkių administraciją, turgavietės prekiaujančias mažu antkainiu ir begalę kitų teigiamų dalykų. Klausimas, tik kada žmonės supras, kad po vieną jie silpni, o kartu būtų stiprūs? Ar įsivaizduojate, kaip tokia jėga pakeistų miesto savivaldos rinkimų rezultatus? Kokius tada turėtume miesto tarybos narius? Kokias turėtume savivaldybės įmonių valdybas? Partinės bendruomenės valdyba sužinojusi, kad Eigulių rajone atsirado konkurentai labai sunerimo, pradėjo net į gyventojų susirinkimus vaikščioti ir bando įvesti netvarką ir disbalansą, apšaukti mus apsišaukėliais ir kitais vaizdingais epitetais. Suprantu jų nuoskaudą, nes jie tokių rezultatų, kokių pasiekiame mes per du mėnesius nepasiekė per 20 nepriklausomybės metų. Žmonės, burkimės į bendruomenes ir imkime viską į savo rankas. Pradėkite nuo 5 iniciatyvių žmonių, kreipkitės pagalbos į tai jau padarusius, galite ir pas mus ir judėkite pirmyn.

Ir dar vienas trečias atvejis. Santykiai tarp privačių įmonių ir savivaldos ar vyriausybės institucijų. Mėnesį prieš naujus metus miestų savivalda ar kažkuri ministerija (tiksliai nežinau) sugalvojo, kad taksi vairuotojams licenzijų kainas reikia pakelti 25 kartus, juk čia tikra aukso gįsla. Surinksime daugiau pinigų į biudžetą. Iš vienos pusės gal ir būtų galima su jais sutikti, bet kaip viskas vyksta realiai? Jie pirmiausia sustabdė licenzijų išdavimą, nors naujų taisyklių ir naujos kainodaros dar nepatvirtino nei miestų savivaldos tarybos, nei ministerijos (Finansų, Susisiekimo, Teisingumo). Jie sustabdė paslaugos teikimą, ko pasekoje įmonių vadovai negauna pajamų, nes darbuotojai negali pas juos pradėti dirbti. Darbuotojai taip pat neuždirba pinigų, degalinės negauna pajamų už kurą, nesumoka mokesčių į biudžetą, taksi automobilių miestuose trūksta, gyventojai negali saugiai ir pigiai grįžti nakties metu namo. Taksi įmonių savininkai tai dažniausiai buvę ilgamečiai taksi vairuotojai, kuriems atsibodo boso savivalė ir sukaupę jėgų įsteigė savo įmonę. Kaip žinia, jie už save gali pakovoti fiziškai ir psichologiškai vartodami žargonu ir keiksmažodžiais papuoštą kalbą. Lygiai tais pačiais būdais jie bando kovoti ir su ministerijomis žlugdančiomis jų veiklą, bet galiausiai telefono ragelyje išgirsta padėto telefono ragelio signalą arba užtrenktas duris prieš nosį. Visi jie, taksi įmonių vadovai. tai daro po vieną. O taksi vairuotojai burba po vieną, ech vėl ta valdžia pakėlė licenzijų kainas, viską kelia ir kvėpuoti neduoda. O dabar pagalvokime kas būtų jie taksi įmonių vadovai susiburtų į asociaciją? Pateiktų argumentuotą savo nuomonę visoms ministerijoms ir savivaldybėms. O jei prie jų dar prisijungti taksi vairuotojai susibūrę į vieną asociaciją ir pateiktų peticiją prieš licenzijų kainų kėlimą 25 kartus? Kas liktų daryti tiems 3% valdininkų ir valdininkėlių, kai prieš juos stotų tūkstantinė ar dešimttūkstantinė žmonių nuomonė ginanti savo teises? Jei jie vis dar norėtų sekančią kadenciją sėdėti savo šiltoje kėdėje, jie paprasčiausiai nusileistų ir ieškotų būdų užsmaugti tuos, kurie po vieną.

Taigi žmonės tapkime stiprūs, junkimės į asociacijas, profsąjungas, bendruomenes, bendrijas, visuomenines organizacijas. Pradėkime tai daryti kuo anksčiau, tai galima pradėti maždaug nuo 14 metų. Ir aš jums garantuoju būdami 23 metų jau matysite tokius rezultatus, kokių dar nesapnavote. Kam metų vis dėl to daugiau, pradėkite dabar ir anksčiau ar vėliau pamatysite rezultatus. Sėkmės.